Литовська етномузикологія протягом століть: історичний огляд і перспективи


  • Rimantas Sliužinskas Литовська академія музики і театру
Ключові слова: литовська етномузикологія, дослідження музичного фольклору, фольклорні видання, традиційне поширення фольклору

Анотація

Мета статті базується у підкресленні історичного огляду та перспектив литовської етномузикології на межі ІХ, ХХ та ХХІ століть. Ціллю дослідження також є визначення, на основі аналізу фактичних історичних публікацій і тенденцій, основних напрямів дослідження в етномузикології Литви. Коло дослідницьких методів презентованої наукової розвідки формується на основі історичного методу, де деякі загальновідомі стереотипи повинні бути переосмислені. Тут важливий також і системний метод, щоб зрозуміти весь науковий контекст сучасних та історичних досліджень литовського співочого фольклору, традиційної хореографії та інструментальної музики. Структурно-аналітичний метод дозволяє максимально глибоко витримувати сучасний погляд на попередні фактичні дослідження щодо цієї теми. Наукова новизна представленої статті визначається низкою нових фактів, що стосуються оцінки досліджень, поширення та популяризації литовської спадщини протягом останніх 150 років. Факти, що виявляються з великого періоду історичної епохи в етномузикології Литви, можуть бути зрозумілими також як важлива новизна цієї наукової праці. Висновки. Литовська етномузикологія історично може бути представлена ​​як досить закрита система внутрішнього музичного дослідження фольклору у визначених етнічних регіонах Литви та в країні взагалі. Зараз дуже нова ситуація з відкритими культурними та міжкультурними контактами між сусідніми й навіть далеко розташованими державами і культурами. У даний час важливо розвивати наукові дослідження литовської етномузикології за двома основними напрямками. Перший напрямок – продовження глибоких і складних досліджень місцевого та регіонального литовського музичного фольклору. Другий напрямок – пошук контактів у міждисциплінарних дослідженнях. Ми зможемо зрозуміти мотивацію конкретних форм музичного фольклору, пов’язуючи новітні знання з лінгвістами, істориками, археологами тощо. І, звичайно, ми не повинні забувати, що етномузикологія є частиною музикології взагалі. Відтак, ми повинні досягати синтезу навчання теорії та історії музики, як традиційної, так і професійної.

Посилання

1. Sliužinskas, R. (2019). Texts of Lutheran psalms on tombstones of historical cemeteries of Klaipeda region: an example of a multicultural and bilingual folk tradition. Muzykal'nyj zhurnal Evropejskogo Severa, 1 (17), 26–47 [in Russian].
2. Ambrazevičius, R. (1997). Etninės muzikos notacija ir transkripcija. Vilnius [in Lithuanian].
3. Ambrazevičius, R.; Budrys, R.; Višnevska, I. (2015). Scales in Lithuanian traditional music: Acoustics, cognition, and contexts. Kaunas [in English].
4. Apanavičius, R., etc. (1994). Senosios kanklės ir kankliavimas. Vilnius [in Lithuanian].
5. Apanavičius, R. (2001). Etninė muzika. Teorijos klausimai. Kaunas [in Lithuanian].
6. Balsys, R. (2003). Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Klaipėda [in Lithuanian].
7. Baltrėnienė, M. (1972). Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. Vilnius [in Lithuanian].
8. Baltrėnienė, M. (1980). Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. D. I–II. Vilnius [in Lithuanian].
9. Baltrėnienė, M.; Apanavičius, R. (1991). Lietuvių liaudies muzikos instrumentai Vilnius [in Lithuanian].
10. Bartsch, Ch. (1886, 1889). Dainu balsai. Melodien Litauischer Volkslieder,
Vols. I–II, Heidelberg [in German].
11. Bartschas, Ch. (2000). Dainų balsai. Parengė J. Čiurlionytė, L. Burkšaitienė, V. Daniliauskienė. Vilnius [in Lithuanian].
12. Biržiška, M. (1919). Lietuvių dainų literatūros istorija. Kn. 1. Vilnius [in Lithuanian].
13. Biržiška, M. (1920). Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos. Vilnius [in Lithuanian].
14. Brazys, T. (1920). Apie tautines lietuvių gaidas (melodijas). Tilžė [in Lithuanian].
15. Brazys, T. (1920a). Giedojimų mokykla. Vadovėlis chorų dirigentams… Tilžė [in Lithuanian].
16. Brazys, T. (1920b). Muzikos teorija. Pagrindiniams muzikos dėsniams… Pirmas leidimas. Kaunas–Vilnius [in Lithuanian].
17. Bretkūnas, J. (1580). Biblija (manuscript) [in Lithuanian].
18. Burkšaitienė, L. (1990). Aukštaičių liaudies dainų melodijos. In: Burkšaitienė, L.; Krištopaitė, D. (1990). Aukštaičių melodijos. Vilnius, P. 13–32 [in Lithuanian].
19. Burkšaitienė, L.; Krištopaitė, D. (1990). Aukštaičių melodijos. Vilnius [in Lithuanian].
20. Čelakowsky, Fr. (1827). Litewské Narodni Pisne z puwodniho gazyka dle sebranj D-ra L. Rhesy... W Praze [in Czech]
21. Četkauskaitė, G. (1981). Dzūkų melodijos. Vilnius [in Lithuanian].
22. Četkauskaitė, G. (1981a). Dainų melodijų derminių struktūrų ir jų garsaeilių sistematika. In: Četkauskaitė, G. (1981). Dzūkų melodijos. Vilnius, P. 473–474 [in Lithuanian].
23. Četkauskaitė, G. (1981b). Dzūkų dainų melodijų variantiškumo ir invariantiškumo dėsningumai. In: Četkauskaitė, G. (1981). Dzūkų melodijos. Vilnius, P. 13–53
[in Lithuanian].
24. Četkauskaitė, G. (1998). Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. Vilnius [in Lithuanian].
25. Čiurlionytė, J. (1938). Lietuvių liaudies melodijos. Tautosakos darbai, T. 5. Kaunas [in Lithuanian].
26. Čiurlionytė, J. (1955). Lietuvių liaudies dainos. Vilnius [in Lithuanian].
27. Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius [in Lithuanian].
28. Čiurlionytė, J. (1969a). Derminė-intonacinė melodijų sandara. In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, P. 193–239 [in Lithuanian].
29. Čiurlionytė, J. (1969b). Lietuvių liaudies dainų rinkimo, tyrinėjimo ir leidimo istorinė apžvalga. In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, P. 7–69 [in Lithuanian].
30. Čiurlionytė, J. (1969c). Lietuvių liaudies dainų pagrindiniai poetiniai vaizdai.
In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, P. 70–78
[in Lithuanian].
31. Čiurlionytė, J. (1969d). Dainų žanrai. In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, P. 79–192 [in Lithuanian].
32. Čiurlionytė, J. (1969e). Lietuvių liaudies dainų ritmikos savybės. In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, P. 240–254 [in Lithuanian].
33. Čiurlionytė, J. (1969f). Lietuvių liaudies dainų formos sandara. In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, P. 193–254 [in Lithuanian].
34. Čiurlionytė, J. (1969g). Lietuvos etnografinių sričių melodijų stilistinės savybės.
In: Čiurlionytė, J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius,
P. 289–317 [in Lithuanian].
35. Čiurlionytė, J. (1999). Lietuvių liaudies melodijos. Antrasis leidimas. Parengė L. Burkšaitienė ir V. Daniliauskienė. Vilnius [in Lithuanian].
36. Firkavičiūtė, K. (1992). Iš karaimų apeiginės tautosakos. In: Tautosakos darbai, Vol. 1 (8). Vilnius, P. 239–248 [in Lithuanian].
37. Gerulis, G.; Müller-Blattau, J. (1935-1936). Eine Litauische Melodie von 1634. Estratto da „Studii Balticiˮ, Vol. V. Roma, Instituto per l’Europa orientale, MCMXXXVI [in German].
38. Gothold, F. (1847). Über die Kanklys und die Volksmelodien der Litthauer. In: Neue Preussische Provinzialblätter, Vol. 4. Königsberg [in German].
39. Guagnini, A. (1578). Sarmatiae Europeae descriptio. Krakow [in Latin].
40. Juszkiewicz, A. (1900). Melodje ludowe litewskie, zebrane przez księdza Antoniego Juszkiewicza... Częsc I. Krakow [in Polish].
41. Juškeviče, A. (1880–1882). Lietuviškos dajnos… Kn. 1–3. Kazan [in Lithuanian].
42. Juškeviče, A. (1880). Svotbinė rėda velunyčiu lietuviu… Kazan [in Lithuanian].
43. Juškeviče, A. (1883). Lietuviškos svotbinės dajnos, užrašytos… Kn. 1–2. Petropylė [in Lithuanian].
44. Kirdienė, G. (2000). Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje. Vilnius
[in Lithuanian].
45. Kirdienė, G. (2009). Tradicinė rytų aukštaičių vestuvių muzika. Vilnius [in Lithuanian].
46. Krupoves, M. (1999). Lenkų liaudies dainos Lietuvoje. In: Tautosakos darbai, Vol. 10 (17). Vilnius, P. 217–232 [in Lithuanian].
47. Kudirkienė, L; Anelauskienė, I. (1996). Mūsų namų latviška tautosaka.
In: Tautosakos darbai, Vol. 5 (12). Vilnius, P. 220–229 [in Lithuanian].
48. Kurschat, F. (1876). Grammatic der Litthauischen Sprache. Halle [in German].
49. Lasickis, J. (1580). Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus. Vilnius [in Lithuanian].
50. Laurinavičiūtė-Petrošienė, L. (2015). Žanro virsmas: Žemaitijos Užgavėnių dainos. Klaipėda [in Lithuanian].
51. Lepner, T. (1744). Der Preusche Littauer. Danzig [in German].
52. Lietuvių tautosaka (1954). Lietuvių tautosaka po Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos. In: Lietuvių tautosakos rinktinė. Vilnius, P. 433–500 [in Lithuanian].
53. Mannhardt, W. (1936). Letto-Preußische Götterlehre. Riga [in German].
54. Motuzas, A. (1993). Žemaičių Kalvarijos kalnai. Šermeninės giesmės. Telšiai [in Lithuanian].
55. Motuzas, A. (2003). Lietuvos Kalvarijų kryžiaus kelių istorija. Apeiginiai papročiai ir muzika. Kaunas [in Lithuanian].
56. Nakienė, A. (2016). Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX–XXI amžiuje. Vilnius [in Lithuanian].
57. Nesselmann, G. H. (1853). Litauische Volkslieder… Berlin [in German].
58. Novikovas, J.; Trimakas, R. (1997). In: Tautosakos darbai, Vol. 6-7 (13-14), Vilnius, P. 267–287 [in Lithuanian].
59. Paliulis, S. (1959). Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Vilnius [in Lithuanian].
60. Paliulis, S. (2002). Skudučių ir sutartinių keliais. Sud. A. Vyžintas. Vilnius [in Lithuanian].
61. Petrošienė, L. (2007). Lietuvininkų etninė muzika: tapatumo problemos. Klaipėda [in Lithuanian].
62. Poškaitis, K. (1956). Šokio aprašymas. Vilnius [in Lithuanian].
63. Račiūnaitė–Vyčinienė, D. (2000). Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius [in Lithuanian].
64. Račiūnaitė–Vyčinienė, D. (2002). Sutartinės. Lithuanian Polyphonic Songs. Vilnius [in English].
65. Ramoškaitė, Ž. (1997). Trys žydų dainos, užrašytos Telšiuose. In: Tautosakos darbai, Vol. 6-7 (13-14). Vilnius, P. 263–266 [in Lithuanian].
66. Ramoškaitė, Ž. (2003). Dainos tapatybė ir kaita moderniojoje kultūroje.
In: Tautosakos darbai, vol. 18 (25), P. 56–62. Vilnius [in Lithuanian].
67. Rėza, L. (1958). Lietuvių liaudies dainos. T. 1. Vilnius [in Lithuanian].
68. Rhesa, L. (1825). Dainos oder Litauische Volkslieder. Vol. 1. Königsberg; Berlin [in German].
69. Rhesa, L. (1825a). Betrachtung über litthauischen Volkslieder. In: Rhesa, L. (1825). Dainos oder Litauische Volkslieder. Vol. 1. Königsberg; Berlin [in German].
70. Sabaliauskas, A. (1911). Apie žiemių–rytiečių tautinę muziką ir muzikos instrumentus. Vilnius [in Lithuanian].
71. Sauka, D. (1970). Tautosakos savitumas ir vertė. Vilnius [in Lithuanian].
72. Sauka, L. (1978). Lietuvių liaudies dainų eilėdara. Vilnius [in Lithuanian].
73. Schütz, C. (1769). Rerum prussicarum historia. Gedani [in Latin].
74. Slaviūnas, Z. (1958–1959). Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos.
T. 1–3. Vilnius [in Lithuanian].
75. Sliužinskas, R. (1995). Mažosios Lietuvos krašto ir Veliuonos apylinkių liaudies dainų sąsajos. Lietuvininkų žodis. Kaunas, p. 413–419 [in Lithuanian].
76. Sliužinskas, R. (1996). Etnomuzikologijos mokslo raida Vakarų šalyse. In: Muzikos memo idėjos kelias. Klaipėda, P. 6–9 [in Lithuanian].
77. Sliužinskas, R. (1996a). Stiliaus ir žanro samprata Vakarų šalių etnomuzikologijoje. In: Žanras ir stilius. Vilnius, LMTA, P. 6–7 [in Lithuanian].
78. Sliužinskas, R. (1997). M. Mažvydo amžininkai ir lietuvių muzikinės
folkloristikos ištakos. In: M. Mažvydas. Pirmoji lietuviškoji knyga. Klaipėda, p. 77–82 [in Lithuanian].
79. Sliužinskas, R. (2001). Vakarų šalių etnomuzikologijos terminija: stiliaus ir žanro sampratos. In: Vakarų Lietuvos muzika, Kn. 1. Klaipėda, P. 36–41 [in Lithuanian].
80. Sliužinskas, R. (2003). Anhemitonika lietuvių liaudies dainų melodikoje. Vilnius [in Lithuanian].
81. Sliužinskas, R. (2004). Pietryčių Lietuvos lenkų liaudies dainos. Tautinių mažumų tautosaka. In: Tautosakos darbai, Nr. 20 (27), Vilnius, P. 237–263 [in Lithuanian].
82. Sliužinskas, R. (2006). Lietuvių ir lenkų liaudies dainų sąsajos. Klaipėda [in Lithuanian].
83. Sliužinskas, R. (2006a). Lutheran Hymn Singing of the Klaipėda Region Tradition and its Interaction with Lithuanian Folk Singing Style. In: Spiritual Folk Singing. Nordic and Baltic Protestant Traditions. Edited by Kirsten Sass Bak and Svend Nielsen. Forlaget Kragen, Denmark, P. 67-84 [in English].
84. Sliužinskas, R. (2008). Litauische Verse aus lutherischen Kirchenliedern auf Grabmälern im Memelland. In: Das kulturelle und konfessionelle Erbe des Memellandes. Annaberger Annalen. Über Litauen und Deutsch-Litauische Beziehungen, Nr. 16, Bonn–Lampertheim, P. 92–123 [in German].
85. Sliužinskas, R. (2009). Tradicijos ir muzikos sampratų santykis: metodologinės problemos. In: Tradicija ir dabartis. T. 4. Klaipėda, p. 64–70 [in Lithuanian].
86. Sliužinskas, R. (2017). Baltų ir slavų liaudies dainų sąsajos: „Sėskis, sesute, sėskis, jaunoji“. In: Tradicija ir dabartis. Tradition & Contemporarity, T. 12. Klaipėda, P. 31–60 [in Lithuanian].
87. Stanewicze, S. (1829). Daynas Žemaicziu surynktas yr iszdutas… Wylniuje [in Lithuanian].
88. Stanewicze, S. (1833). Pažimes žemaytyszkas gaydas pridietynas pry Daynu Žemaycziu... Rigoj [in Lithuanian].
89. Stryjkowski, M. (1582). Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i Wszystkiej Rusi. Königsberg [in Polish].
90. Šimonytė–Žarskienė, R. (2003). Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje. Vilnius
[in Lithuanian].
91. Tamulevičienė E. (1979). Rusijos Geografų draugijos Šiaurės Vakarų krašto skyrius (1867–1915). In: Mokslo draugijos Lietuvoje. Vilnius [in Lithuanian].
92. Tarybinė tautosaka (1963). In: Lietuvių tautosakos apybraiža. Vilnius, P. 437–462
[in Lithuanian].
93. Tautosakos darbai (1935–1940). T. 1–7. Kaunas [in Lithuanian].
94. Tyla, A. (1986). Lietuvių mokslo draugija. In: Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vol. 2. Vilnius [in Lithuanian].
95. Urbanavičienė, D. (2000). Lietuvių apeiginė choreografija. Vilnius [in Lithuanian].
96. Urbanavičienė, D. (2009). Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės. Vilnius [in Lithuanian].
97. Vyčinienė, D. (2018) Sutartinių audos. Vilnius [in Lithuanian].
98. Žičkienė, A. (2018). Dar kartą apie Bridžiaus Gedkanto įrašą XVII a. atminimų albume: kontekstų studija. Once more about Friedrich Getkant’s Entry in the 17th C. Friendship Album: Study of Contexts. In: Lietuvos Muzikologija, T. 19, Vilnius, p. 161–174 [in Lithuanian].
99. Žičkienė, A. (2019). Savaiminė daina. Nežymus būvis, tradicinės struktūros, vietinės reikšmės, globali raiška. Vilnius [in Lithuanian].
100. 1994-ųjų (1995). 1994-ųjų Jono Basanavičiaus premija – etnologui daktarui Jonui Baliui. In: Liaudies kultūra, Nr. 2. [in Lithuanian].
Опубліковано
2019-11-20
Номер
Розділ
Articles